- durtinis
- durti̇̀nis, durti̇̀nė bdv. Ant nukentė́jusiojo kū́no àptikta daugýbė durti̇̀nių žaizdų̃.
.
.
durtinis — 1 durtìnis sm. (2) BŽ175 žr. 1 durtinys … Dictionary of the Lithuanian Language
durtinis — 2 durtìnis, ė adj. (2), dùrtinis (1) 1. kuriuo duriama, duriamasis: Durtìnis peilis KI302. Padūkęs piktumu, stvėrėsi už peilio, durtinio, kabančio po diržu V.Piet. Buvo dùrtinės lopetos ir mestinės – velėnoms durti ir išmesti Šts. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language